Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčia

Pačioje Tauragės širdyje, Jono Kalvano parke, stovi vienas ryškiausių miesto istorijos ir architektūros paminklų – Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčia. Tai ne tik beveik du šimtmečius skaičiuojanti šventovė, bet ir svarbus Lietuvos evangelikų liuteronų dvasinis bei kultūrinis centras.

Bažnyčia pastatyta 1840–1843 metais, po to, kai per didįjį 1836 metų Tauragės gaisrą sudegė ankstesnė medinė šventovė. Pagal architekto Karolio Gregotovičiaus projektą iš skaldytų lauko akmenų iškilęs pastatas išsiskiria santūria architektūra, kurioje susipina romantizmo, klasicizmo ir renesanso bruožai. Pirmojo pasaulinio karo metais sugriautas bažnyčios bokštas buvo atstatytas 1938 metais.

Ypatingo dėmesio vertas bažnyčios interjeras. Asketiškai baltą erdvę puošia akmeninis altorius, krikštykla ir sakykla. Vienas išskirtiniausių istorijos liudininkų – altorinėje dalyje kabantis „Paskutinės vakarienės“ paveikslas, 1946 metais paženklintas sovietų karių kulkų.

Bažnyčios fasado nišose galima išvysti tauragiškio tautodailininko Antano Bagdono sukurtas varines Martyno Liuterio ir Martyno Mažvydo skulptūras. Šventovei pirmosios lietuviškos knygos autoriaus vardas suteiktas 1947 metais, minint „Katekizmo“ išleidimo 400 metų jubiliejų.

Tauragė ilgą laiką buvo vienas svarbiausių Lietuvos evangelikų liuteronų centrų. Čia gyveno vyskupai, veikė svarbiausios bažnytinės institucijos, o šiandien bažnyčia vienija didžiausią šalies evangelikų liuteronų bendruomenę. Šventovėje taip pat skamba tarptautinio Martyno Mažvydo festivalio „Giesmė mano žemei“ koncertai.

Apsilankymas šioje vietoje – galimybė iš arčiau pažinti Tauragės istoriją, architektūrą ir lietuviško rašto tradicijas. Net ir apžiūrint bažnyčią iš išorės verta atkreipti dėmesį į jos išskirtinį akmens mūrą, fasado skulptūras ir jaukią Jono Kalvano parko aplinką.